Vakar apie 22.30 val buvom McDonalde savo tradicinio milkshake’o suvartot. Salė tuštutėlė, gal vienas žmogus užsisakinėja. O lauke, prie McDrive’o gal kokių 8 automobilių eilė išsirikiavus… Čia kas - toks didelis tingėjimas išlipt iš mašinos ir pajudint subinę? 
P.S. senokai berašiau… Bet gal nuo šiol rašysiu dažniau 
Respectas dėstytojui R. Kamuntavičiui. VDU’ne turim tokią privalomą discipliną - Šiuolaikinės Lietuvos tapsmas. Istorija. Didžiausia kančia man. Niekada gyvenime nemėgau istorijos ir niekada jos nesimokiau (mokykloje turėjau tokią nuostatą: “ai, aš stosiu į mediciną ar kažkur panašiai, kam man ta istorija”). Na ir net nebandžiau aš jos normaliai mokytis niekada. Įstojau į VDU, o čia tas tapsmas, pasirodo, privalomas…
Dėsto tą dalyką keli dėstytojai, ir šiandien, kaip tyčia, tas, kuris turėjo vesti paskaitą, negalėjo, tad pasiuntė pavaduojantį R. K. Kodėl visos paskaitos negali būti tokios, kaip šiandien? Paprastai, buitiškai ir svarbiausia linksmai. Sėdėjau išsižiojus ir net nebuvo minčių išeiti namo anksčiau, nei baigsis paskaita.
Liux. Pliusas 
Prieš keletą dienų Simas parekomendavo pasižiūrėti šį filmą. Parsisiunčiau jį dar tą patį vakarą, tačiau dėl laiko stokos jis pragulėjo mano kompe beveik savaitę. Vakar vakare nutariau pagaliau pasižiūrėti - atsigulus lovoje, apie 24 val.
Filmas ne iš lengvųjų. Toks, kuriam pasibaigus, tu vis dar galvoji apie jį. Galvoji apie jį ir sekančią dieną. O pagrindinė muzikinė tema neiškrenta iš galvos.
Rekomenduoju. 
Beje, aš nebūčiau aš, jeigu nepasakyčiau, koks žavus tas vieną pagrindinių herojų vaidinęs aktorius Jared Leto. Mmm… Jis, pasirodo, grupės “30 seconds to Mars” lyderis - ką gi, bandau siųstis diskus ir klausytis.
Bet ne aktoriaus grožis šįkart lemia pliusus, kuriuos dedu šiam filmui.
Saldžios, kvepiančios braškės su pienu šaltą ir lietingą spalio vakarą… Kas gali būti maloniau?
Vakar nutarėme pasigaminti ką nors prabangaus vakarienei. Po keletos nevykusių bandymų kepti lazaniją, šįkart ėmėmės ko kito. Iš knygelės, kurioje aprašomi patys keisčiausi patiekalų receptai, vieną visgi nutarėme išbandyti. Pastarasis pasirodė gan paprastas ir skaniai suvalgomas, tad ėmėmės darbo. Receptas Norman Douglas knygelėje “Venera virtuvėje arba meilės valgių knyga” skambėjo maždaug taip:
“Gerai susmulkinkite saliero šakelę, mažą morką, pusę svogūno galvos, skiltelę česnako ir viską suberkite į keptuvę. Įdėkite nedidelį gabalėlį sviesto, įpilkite pusę šaukšto alyvų aliejaus. Kepkite, kol daržovės gražiai paruduos. Pasiruoškite pusę svaro krevečių. Vieną jų dalį suberkite į keptuvę ir porą minučių pakepinkite su anksčiau minėtomis daržovėmis. Paskaninkite druska ir pipirais. Po truputį pilkite karšto vandens. Keptuvėje užvirinkite skystį ir troškinkite maždaug 15 min.
Tuomet viską perkoškite ir pertrinkite per sietelį. Gautą masę supilkite į prikaistuvį ir užvirinkite. Įberkite svarą ryžių ir įdėkite gabalėlį sviesto. Tegul ryžiai sugeria visą skystį. Jeigu kartais jie nusausėtų dar neišvirę, įpilkite šiek tiek karšto vandens. Svarbiausia , kad ryžiai nebūtų per drėgni. Baigdami virti suberkite likusią krevečių dalį, gerai išmaišykite ir patiekite užbarstę “Parmezano” sūrio. ”
Va taip va buvo rašoma toje knygelėje. Gamindami šį patiekalą truputį pakeitėme proporcijas - krevečių ėmėme apie 170 gr., o ryžių apie 200 gr. Vietoj žalios saliero šakelės ėmėme džiovintą salierą, o visa kita, kaip parašyta.
Ir kas gavosi? Ogi tikrai labai skanu Plovas su krevetėmis ir išsilydžiusiu Parmezanu. Dviese privalgėm sočiai
A kaži normalu yra turėti 7 poras “inkariukų” ir vis dar norėti daugiau?
Panašią maniją turiu ir džinsams, iš kurių realiai nešioju 1-2…
Viskas prasidėjo dar penktadienį apie pietus. Kauno marios, geras oras, kaimynai-dainininkai-sportininkai pašonėj - smagumėlis! Paskui kominis vakaras in B.O., pratęsimas pas Jho ir sunkus rytas… Ramus šeštadienio vakaras su “cirkais” per TV ir vermutu namuose. Kovojimas su uodais ir karščiu naktį į sekmadienį. Ankstyvas sekmadienio rytas, keliavimas į šunų parodą. Po parodos karščio malšinimas Lampėdžių karjere (galima sakyt, kad atidariau ir uždariau savo maudymosi sezoną vienu metu!). Dabar chillin’imas namuose su muzika, bežiūrint į fontaną ant stalo…
O čia keletas kadrų iš parodos:
Grožis:
Aristokratas čiau-čiau (yra visa serija nuotraukų, kaip jis aristokratiškai žingsniuoja):
‘80-ųjų disco style dog:
Lapausiukas:
Look into his eyes! (skirtingų spalvų akys):
Kad ir kokia tu bebūtum…
…linksma ar liūdna…
…susiraukus ar išsišiepus…
…apsimiegojus ar duodanti danco…
…blondinė ar brunetė…
…Kad ir kokia būtų tavo šukuosena - kaip Ščiogolevaitės ar kaip Rihannos…
… Kad ir kaip tu būtum apsirengus - kaip sexy pupa ar su inkariukais…
…Kad ir ką taškytumėm ketvirtadieniais - ledus ar “Ledines”…
…Kad ir kokią dainą man bedainuotum ryte - “Jump in my car” ar ” Love love love“…
Nepaisant visko…
… Tu visada man liksi žmogučiu, be kurio gyvenimas būtų daug liūdnesnis…
Su gimtadieniu, sesyt! :*
Ech, gaila, kad į savo blog’ą negaliu perkelt bent dalelės garso ir vaizdo iš veiksmo lauke… Pila, nepaliaujamai. Kas kelias sekundes dangų nušviečia žaibas. Šviesu lyg dieną tampa. Kiekvieną žaibą palydi griaustinis. Nejauku gal kiek dabar lauke…
Priešingai nei namuose. Žvakės ir Elsiane - Hybrid (album). Klausau neatsiklausau… Kažkoks hipnotizuojantis balsas. Ačiū tam, kas pasidalino su manim šiuo gėriu ;)*
